aumuo

aumuo
aumuõ sm. (3b) 1. Kos41 sielvartas, susigraužimas. 2. supratimas, nuovoka: Anas aũmenį turi (nekvailas žmogus, nusimano) . 3. (neol.) intelektas: Aumuõ ir protas yra du skirtingi tos pačios galios aspektai FT.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • aumuo — aumuõ dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ум — род. п. а, укр., блр. ум, др. русск. умъ, ст. слав. оумъ νοῦς, διάνοια (Остром., Супр.), болг. ум (Младенов 651), сербохорв. у̑м, род. п. ума, словен. um, род. п. uma, чеш., слвц., польск. um. Лтш. uômа ум , лит. ũmas смысл заимств. из слав.;… …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

  • um — ȗm m <N mn úmovi> DEFINICIJA 1. a. fil. najviša spoznajna moć, ukupnost spoznaja na teorijskom i praktičnom području [trpni um; djelatni um] b. razg. sposobnost pravilnog rasuđivanja; razum [bistar um; bolestan um; pomračen um] 2. pren.… …   Hrvatski jezični portal

  • omuo — omuõ sm. (3a) 1. nuovoka, supratimas, aumuo: Kurgi buvo tavo omuõ šiteip dirbt! Krs. Merga viškai (visiškai) be omenio Krs. 2. žr. omenis 1: Reikia turėt omenỹ (neišleisti iš atminties, iš galvos), bo užmirši Krs. Įsikalk omeniñ (įsidėk į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”