- aumuo
- aumuõ sm. (3b) 1. Kos41 sielvartas, susigraužimas. 2. supratimas, nuovoka: Anas aũmenį turi (nekvailas žmogus, nusimano) Rš. 3. (neol.) intelektas: Aumuõ ir protas yra du skirtingi tos pačios galios aspektai FT.
Dictionary of the Lithuanian Language.